Dėl savo įsitikinimų, rūpesčių, baimių ir nuotaikų mes iškreiptai suvokiame tikrovę, todėl nematome jos tokios, kokia ji yra, bet matome ją per savo unikalų prizmę.

Įžvalgūs žmonės visada suprato šį faktą, o tie, kurie jo nesuvokia, rizikuoja visą gyvenimą matyti iškreiptą tikrovės versiją.

Dėl informacijos iškraipymo ir ištrynimo, kuris vyksta stebint tikrovę, mūsų galvoje saugoma informacija gali visiškai skirtis nuo tikrovės.

Iš toliau pateiktų pavyzdžių sužinosite, kaip mūsų protas keičia tikrovę ir verčia mus suvokti pakitusią jos versiją...

Įsitikinimai

Mes interpretuojame tikrovę pagal savo įsitikinimų sistemą. Visada renkame įrodymus, patvirtinančius mūsų jau egzistuojančius vidinius įsitikinimus.

Kai susiduriame su informacija, kuri neatitinka mūsų įsitikinimų, esame linkę ją visiškai ištrinti arba iškraipyti taip, kad ji atitiktų mūsų įsitikinimus.

Pavyzdžiui, jei Džonas yra įsitikinęs, kad "visi turtingi žmonės yra vagys", tuomet, kai tik jis susidurs ar išgirs apie Martiną, kuris yra milijardierius ir kartu labai sąžiningas, jis greitai pamirš apie Martiną, o kraštutiniu atveju gali net neigti, kad Martinas yra sąžiningas.

Taip atsitinka todėl, kad Džonas jau yra įsitikinęs, jog "visi turtingi žmonės yra vagys", o kadangi mūsų pasąmonė stengiasi visada laikytis savo įsitikinimų, ji ištrina arba iškraipo visą prieštaringą informaciją.

Taigi, užuot iš tikrųjų apmąstęs Martino atvejį, kuris gali pakeisti jo įsitikinimus apie turtingus žmones, Džonas atmeta šią naują informaciją. Vietoj to jis toliau renka įrodymus, įtikinančius jį turtingų žmonių nesąžiningumu.

Susirūpinimas

Kartais mūsų realybę iškreipia tai, dėl ko esame susirūpinę. Tai ypač pasakytina apie rūpesčius, susijusius su mumis pačiais.

Imkime pavyzdį iš Niko, kuris mano, kad yra nuobodus ir neįdomus žmogus. Vieną dieną jam pasitaikė proga šiek tiek pasikalbėti su nepažįstamuoju, tačiau pokalbis nesusiklostė. Abu jie kalbėjo labai mažai ir didžiąją laiko dalį jautėsi nejaukiai.

Kadangi mūsų protas visada stengiasi "užpildyti spragas" ir paaiškinti dalykus, dėl kurių nesame tikri, Nikas padarė išvadą, kad pokalbis nepavyko, nes jis yra nuobodus žmogus.

Bet palaukite, ar tai tiesa? O kas, jei kitas asmuo buvo drovus, todėl mažai kalbėjo? O kas, jei kitas asmuo turėjo blogą dieną ir nenorėjo kalbėti? O kas, jei kitas asmuo turėjo baigti svarbų darbą, todėl buvo juo užsiėmęs?

Kodėl Nikas iš visų šių galimybių pasirinko tą, kuri jam labiausiai rūpėjo?

Kaip matote, tokiose situacijose pateisiname savo rūpesčius, užuot stengęsi gauti daugiau informacijos, kad galėtume tiksliai matyti tikrovę.

Panašiai ir žmogus, kuris abejoja savo išvaizda, padarys išvadą, kad jį atstūmė, nes jis nėra gražus.

Mums rūpi ne tik tai, kas susiję su mūsų asmenybe ar savivaizdžiu. Mums gali rūpėti ir kiti dalykai, pavyzdžiui, kaip gerai išlaikyti egzaminą, padaryti gerą įspūdį per pokalbį, numesti svorio ir pan.

Kai mums rūpi šie dalykai, mūsų protas paprastai būna užimtas mintimis apie juos, o tai iškreipia mūsų suvokimą.

Pavyzdžiui, gali būti, kad savo svoriu susirūpinusiam žmogui pasakysite: "Pažiūrėk į tai", bet jis tai gali suprasti neteisingai: "Tu atrodai storas".

Kadangi jis obsesiškai rūpinasi kūno svoriu, išorinę informaciją jis interpretuoja atsižvelgdamas į savo susirūpinimą.

Atkreipkite dėmesį į situacijas, kai žmonės sako: "O! Aš maniau, kad jūs sakote...." "Ar jūs ką tik pasakėte....." Paprastai, jei ne visada, tai atskleidžia dalykus, kurie jiems rūpi.

Baimės dėl suvokimo ir tikrovės

Baimė iškreipia realybę taip pat kaip ir susirūpinimas, skirtumas tik tas, kad baimė yra intensyvesnė emocija, todėl iškraipymas yra ryškesnis.

Pavyzdžiui, žmogus, turintis gyvatės fobiją, gali supainioti ant žemės gulintį virvės gabalą su gyvate arba žmogus, bijantis kačių, gali supainioti mažą maišelį su kate. Visi esame girdėję apie žmones, kurie teigia matę vaiduoklius, ir svarstome, ar jie sako tiesą.

Taip, dauguma jų yra! Ir taip yra todėl, kad jie baimė vaiduokliai. Būtent ši baimė taip iškreipė jų realybę.

Niekada nerasite žmogaus, kuris nebijotų vaiduoklių, teigiančio, kad matė vaiduoklius. Galite šaipytis iš tokių žmonių, kad jie kvaili, bet ir jūs nesate apsaugoti nuo tokių iškraipymų.

Kai pamatote tikrai baisų siaubo filmą, jūsų protas laikinai pradeda bijoti vaiduoklių. Galite supainioti paltą, kabantį ant jūsų kambario durų, su vaiduokliu, net jei tik porai sekundžių!

Nuotaikos ir emocinė būsena

Mūsų situacijų ir kitų žmonių suvokimas nėra pastovus, jis kinta priklausomai nuo mūsų emocinės būsenos.

Pavyzdžiui, jei esate puikios nuotaikos ir vos pažįstamas žmogus paprašo padaryti porą paslaugų, galite mielai sutikti. Faktas, kad kai kam nors padedame, esame linkę tą žmogų pamėgti. Tai vadinama Bendžamino Franklino efektu.

Taip atsitinka todėl, kad mūsų protui reikia tam tikro pateisinimo, kad padėtumėte nepažįstamam žmogui, todėl, kad jis jums patinka, jis galvoja: "Aš padėjau tam žmogui, nes jis man patinka!" Taigi šiuo atveju jūs teigiamai įvertinote žmogų.

O kas būtų, jei būtumėte labai įsitempę ir turėtumėte blogą dieną, o nepažįstamas žmogus netikėtai ateitų ir paprašytų paslaugos?

Labiausiai tikėtina, kad jūsų neverbalinė reakcija būtų...

"Ar tu juokauji? Aš turiu savų problemų, dėl kurių turiu rūpintis! Palik mane ramybėje ir dink iš čia, erzinantis kvailys!"

Šiuo atveju jūs aiškiai neigiamai (erzinančiai) vertinote asmenį ir tai niekaip nesusiję su kitu asmeniu. Stresas paprastai sumažina mūsų kantrybę ir toleranciją.

Panašiai, kai žmogų kamuoja depresija, jis linkęs linkti į neigiamas mintis, pavyzdžiui, "nėra išeities" arba "visos viltys dingo", ir visada tikisi blogiausio. Net anekdotai, kurie jam anksčiau atrodė labai juokingi, nebeatrodo juokingi.

Ar yra išeitis iš šių iliuzijų?

Geriausia, ką galite padaryti, kad teisingai suvoktumėte tikrovę, - tai ugdyti sąmoningumą ir atvirumą. Tai reiškia, kad neturite būti griežtai prisirišę prie savo įsitikinimų ir apsvarstyti galimybę, kad galbūt neteisingai suvokiate įvykius.

Taip pat reikia suprasti, kad tai, kaip jūs vertinate kitus ir kaip kiti vertina jus, yra labai susiję su vertinančio asmens įsitikinimais, rūpesčiais, baimėmis ir emocine būkle.