Neverbalinis bendravimas apima visus bendravimo aspektus, išskyrus žodžius. Kai nevartojate žodžių, bendraujate neverbaliai. Neverbalinis bendravimas yra dviejų tipų:

1. Vokalas

Taip pat vadinamas paralanguage , vokalinė neverbalinio bendravimo dalis apima pokalbio aspektus, atmetus tikruosius žodžius, pvz:

• Balso aukštis
• Balso tonas
• tomas
• Kalbėjimo greitis
• Pauzės

2. Nekalbinis

Taip pat vadinamas kūno kalba , neverbalinio bendravimo neverbalinė dalis apima viską, ką darome savo kūnu, kad perduotume žinutę, pvz:

• Gestai
• Akių kontaktas
• Veido išraiškos
• Žvilgsnis
• Laikysena
• Judesiai

Kadangi verbalinis bendravimas išsivystė daug vėliau nei neverbalinis, pastarasis mums yra natūralesnis. Didžioji dalis bendravimo prasmės yra gaunama iš neverbalinių signalų.

Neverbalinius signalus dažniausiai skleidžiame nesąmoningai, o žodinis bendravimas dažniausiai vyksta sąmoningai. Todėl neverbalinis bendravimas atskleidžia tikrąją bendraujančiojo emocinę būseną, nes jį sunku suklastoti.

Neverbalinio bendravimo funkcijos

Bendravimas gali būti verbalinis, neverbalinis arba abiejų šių būdų derinys. Paprastai tai būna abiejų būdų derinys.

Šiame skyriuje daugiausia dėmesio bus skiriama neverbalinio bendravimo funkcijoms atskirai ir kartu su verbaliniu bendravimu.

1. Papildymas

Neverbalinis bendravimas gali būti naudojamas žodiniam bendravimui papildyti. Tai, ką sakote žodžiais, galima sustiprinti neverbaliniu bendravimu.

Pavyzdžiui:

• "Išeikite!", rodydamas į duris.
• "Taip" sakymas linkčiojant galva.
• Sakydami: "Prašau, padėkite man!" ir sudėję rankas.

Jei iš minėtų pranešimų pašalinsime neverbalinius aspektus, jie gali susilpnėti. Labiau tikėtina, kad patikėsite, jog žmogui reikia pagalbos, kai jis sudeda rankas.

2. Pakeitimai

Kartais neverbalinis bendravimas gali pakeisti žodžius. Kai kuriuos pranešimus, paprastai perduodamus žodžiais, galima perduoti tik neverbaliniais signalais.

Pavyzdžiui:

• Mirktelėjimas savo simpatijai vietoj to, kad pasakytumėte "Tu man patinki".
• Galvos linktelėjimas nesakant "Taip".
• Užuot pasakius: "Tylėk!", pridėkite rodomąjį pirštą prie burnos.

3. Akcentavimas

Akcentavimas - tai išryškinimas arba pabrėžimas dalis žodinės žinutės. Paprastai tai daroma keičiant žodžio sakymo būdą, palyginti su kitais žodžiais sakinyje.

Pavyzdžiui:

• Pasakydami "Man tai patinka!" ir garsiau ištardami "myliu", parodote, kad jums tai tikrai patinka.
• Sakydamas "Tai puikus !" - sarkastišku tonu kalbama apie tai, kas nėra genialu.
• Kabučių naudojimas, norint pabrėžti nepatinkančią ar nesutinkamą žinutės dalį.

4. Prieštaraujantis

Neverbaliniai signalai kartais gali prieštarauti žodiniam bendravimui. Kadangi esame linkę patikėti žodine žinia, kai neverbaliniai signalai ją papildo, prieštaringas neverbalinis pranešimas mums duoda dviprasmiškų signalų.

Dėl to gali kilti dviprasmybių ir painiavos. Tokiose situacijose esame linkę labiau pasikliauti neverbaliniais signalais, kad išsiaiškintume tikrąją prasmę.2

Pavyzdžiui:

• "Man viskas gerai" sakymas piktu, pasyviai agresyviu tonu.
• "Pristatymas buvo žavus", o jūs žiovaujate.
• "Esu įsitikinęs, kad šis planas pasiteisins", sukryžiavęs rankas ir žiūrėdamas žemyn.

5. Reguliavimas

Neverbalinis bendravimas naudojamas bendravimo srautui reguliuoti.

Pavyzdžiui:

• Pasilenkite į priekį, kad parodytumėte susidomėjimą ir paskatintumėte kalbėtoją kalbėti toliau.
• Patikrinkite laiką arba pažiūrėkite į išėjimą, kad praneštumėte, jog norite baigti pokalbį.
• Greitas galvos linktelėjimas, kol kitas asmuo kalba, duodant ženklą, kad jis paskubėtų arba baigtų.

6. Įtakos darymas

Žodžiai yra galingi poveikio įrankiai, tačiau taip pat ir neverbalinis bendravimas. Dažnai tai, kaip kas nors pasakyta, yra svarbiau nei tai, kas pasakyta. O kartais nieko nesakymas taip pat turi reikšmės.

Pavyzdžiai:

• ignoruoti žmogų ir jam nepamojuoti, kai jis jums mojavo, norėdamas pasisveikinti.
• Sąmoningai slepiate savo neverbalinį elgesį, kad jūsų emocijos ir ketinimai neišsisklaidytų.
• Apgaudinėti žmogų imituojant neverbalinį elgesį, pavyzdžiui, apsimetant liūdnu ir rodant liūdną veido išraišką.

7. Bendravimas apie artumą

Neverbaliniu elgesiu žmonės praneša, kiek artimi jie yra kitiems.

Pavyzdžiui:

• Romantiški partneriai, kurie dažniau liečia vienas kitą, palaiko artimesnius santykius.
• Skirtingai sveikintis su kitais, atsižvelgiant į santykių artumą. Pavyzdžiui, apkabinti šeimos narius, o bendradarbiams paspausti ranką.
• Atsigręžimas į žmogų ir tinkamas akių kontaktas reiškia artumą, o nusigręžimas ir vengimas akių kontakto rodo emocinį atstumą.

Nuorodos

1. Noller, P. (2006). Neverbalinis bendravimas artimoje aplinkoje.
2. Hargie, O. (2021). Įgudęs tarpasmeninis bendravimas: tyrimai, teorija ir praktika . Routledge.