Kodėl žmonės yra kontrolės maniakai?

 Kodėl žmonės yra kontrolės maniakai?

Thomas Sullivan

Kodėl kai kurie žmonės yra pernelyg kontroliuojantys?

Kas lemia, kad žmogus yra kontrolės maniakas?

Šiame straipsnyje nagrinėsime kontroliuojančių žmonių psichologiją, aiškinsimės, kaip baimė verčia žmones kontroliuoti ir kaip kontrolės maniakų elgesys galėtų pasikeisti. Tačiau pirmiausia noriu jus supažindinti su Angela.

Andželos motina buvo visiška kontrolės maniakė. Atrodė, kad ji nori kontroliuoti kiekvieną Andželos gyvenimo aspektą.

Ji nuolat klausinėjo, kur yra Andžela, lydėdavo ją, kai tik galėdavo, ir kišdavosi į svarbiausius jos gyvenimo sprendimus. Be to, ji turėjo erzinantį įprotį kartais perstumdyti daiktus Andželos kambaryje.

Andžela suprato, kad toks elgesys nebuvo tik rūpestis. Ji toli gražu nesijautė, kad ja rūpinamasi, ji jautė, kad paminamos pagrindinės hr teisės.

Žmonių valdymo psichologija

Ekstremalus elgesys dažnai patenkina ekstremalų, giluminį poreikį. Kai žmonės stipriai save stumia viena kryptimi, taip nutinka todėl, kad juos traukia kažkas priešinga kryptimi.

Kontrolės maniakai turi stiprų poreikį kontroliuoti kitus, nes tiki, kad trūksta kontroliuoti save. Taigi pernelyg didelis poreikis kontroliuoti reiškia, kad asmeniui kažkaip trūksta kontrolės savo gyvenime.

Dabar "kontrolės stoka" yra labai plati frazė. Ji apima visus įmanomus gyvenimo aspektus, kuriuos žmogus gali norėti kontroliuoti, bet mano, kad negali arba negali kontroliuoti. Tačiau bendra taisyklė išlieka pastovi - žmogus taps kontrolės maniaku tik tada, jei manys, kad jam trūksta bet kurio gyvenimo aspekto kontrolės.

Viskas, ko žmogus negali kontroliuoti savo gyvenime, gali sukelti jausmą, kad jam trūksta kontrolės. Šie jausmai motyvuoja jį susigrąžinti to akivaizdžiai nekontroliuojamo dalyko kontrolę. Tai visiškai gerai, nes daugelis emocijų būtent taip ir sukurtos - signalizuoja mums, kad reikia patenkinti tam tikrą poreikį.

Kai kurie žmonės, užuot susigrąžinę kontrolę, kurią prarado iš pat pradžių, bando susigrąžinti kontrolę kiti nereikšmingas jų gyvenimo sritis.

Jei žmogus jaučia, kad jam trūksta X kontrolės, užuot susigrąžinęs X kontrolę, jis bando kontroliuoti Y. Y paprastai yra kažkas lengviau kontroliuojamo aplinkoje, pavyzdžiui, baldai ar kiti žmonės.

Pavyzdžiui, jei žmogus jaučia, kad jam trūksta kontrolės darbe, užuot susigrąžinęs darbo ir gyvenimo kontrolę, jis gali bandyti ją susigrąžinti perstumdydamas baldus arba nesveikai kišdamasis į savo vaikų gyvenimą.

Standartinė žmogaus proto tendencija - ieškoti trumpiausio ir lengviausio kelio tikslui pasiekti.

Juk norint susigrąžinti kontrolės jausmą daug lengviau perstumdyti baldus ar šaukti ant vaikų, nei susidurti su pagrindine gyvenimo problema ir ją spręsti.

Baimė verčia žmones kontroliuoti

Mėgstame kontroliuoti dalykus, kurie gali mums pakenkti, nes kontroliuodami tą dalyką galime užkirsti kelią tam, kad jis mums nepakenktų.

Mergina, kuri bijo, kad vaikinas ją paliks, gali bandyti pernelyg kontroliuoti jo gyvenimą nuolat jį tikrindama. Ji taip elgiasi norėdama save įtikinti, kad jis vis dar su ja.

Taip pat žr: Mokslinis santykių suderinamumo testas

Panašiai gali elgtis ir vyras, kuris baiminasi, kad žmona jį apgaudinės. Tėvai, kurie baiminasi, kad jų paaugliui sūnui gresia neigiama draugų įtaka, gali jį kontroliuoti nustatydami apribojimus.

Minėtais atvejais akivaizdu, kad bandant kontroliuoti kitus siekiama išvengti žalos sau ar artimiesiems.

Tačiau yra dar vienas klastingas, su baime susijęs veiksnys, kuris gali paversti žmogų kontrolės maniaku.

Baimė būti kontroliuojamam

Keista, bet tie, kurie bijo, kad juos kontroliuos kiti, galiausiai patys tampa kontrolės maniakais. Logika čia ta pati - skausmo arba žalos vengimas. Kai bijome, kad žmonės bando mus kontroliuoti, galime bandyti kontroliuoti juos kad jie negalėtų mūsų kontroliuoti.

Kontroliuodami aplinkinius žmones, kontrolės maniakai gali būti ramūs, kad niekas niekada nedrįs jų kontroliuoti. Juk sunku net pagalvoti apie žmogaus kontrolę, kai jau esi jo kontroliuojamas.

Kontrolės pamišimas yra kintantis

Kaip ir daugelis kitų asmenybės bruožų, kontrolės maniakas nėra kažkas, su kuo jums teks susitaikyti. Kaip visada, pirmas žingsnis įveikiant kontrolės elgesį yra suprasti jo priežastis.

Taip pat žr: Daugybinio asmenybės sutrikimo testas (DES)

Tikėtina, kad žmonės gali tapti kontroliuojančiais po to, kai svarbus gyvenimo įvykis jiems sukelia kontrolės stokos jausmą, pavyzdžiui, keičiant profesiją, persikeliant į kitą šalį, išgyvenant skyrybas ir pan.

Nauji gyvenimo įvykiai, atkuriantys jų kontrolės jausmą, ilgainiui natūraliai sušvelnina jų kontroliuojantį elgesį.

Pavyzdžiui, asmuo, kuris iš pradžių jautėsi nekontroliuojamas naujame darbe, gali nebebūti kontrolės maniakas, kai pradės gerai jaustis naujoje darbo vietoje.

Tačiau žmonės, kurių dominuojanti asmenybės savybė yra kontrolės maniakas, tokie yra dėl vaikystėje įgytos patirties.

Pavyzdžiui, jei mergaitė nuo vaikystės jautėsi nustumta į šalį ir neturėjo jokios įtakos sprendžiant svarbius šeimos reikalus, užaugusi ji gali tapti valdinga moterimi. Ji virsta kontrolės maniake vien tam, kad kompensuotų pasąmonėje glūdintį jausmą, jog negali nieko kontroliuoti.

Kadangi šis poreikis susiformavo vaikystėje, jis giliai įsišaknijęs jos psichikoje ir jai gali būti sunku įveikti tokį elgesį. Žinoma, nebent ji įsisąmonins, ką daro ir kodėl tai daro.

Thomas Sullivan

Jeremy Cruzas yra patyręs psichologas ir autorius, pasiryžęs atskleisti žmogaus proto sudėtingumą. Su aistra suprasti žmogaus elgesio subtilybes, Jeremy jau daugiau nei dešimtmetį aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir praktikoje. Jis turi daktaro laipsnį. Psichologiją įgijo garsioje institucijoje, kur specializavosi kognityvinėje psichologijoje ir neuropsichologijoje.Atlikdamas išsamius tyrimus, Jeremy giliai suprato įvairius psichologinius reiškinius, įskaitant atmintį, suvokimą ir sprendimų priėmimo procesus. Jo kompetencija taip pat apima psichopatologijos sritį, daugiausia dėmesio skiriant psichikos sveikatos sutrikimų diagnostikai ir gydymui.Jeremy aistra dalintis žiniomis paskatino jį įkurti savo tinklaraštį „Suprasti žmogaus protą“. Kurdamas daugybę psichologijos išteklių, jis siekia suteikti skaitytojams vertingų įžvalgų apie žmogaus elgesio sudėtingumą ir niuansus. Nuo susimąstyti verčiančių straipsnių iki praktinių patarimų – Jeremy siūlo išsamią platformą visiems, norintiems pagerinti savo supratimą apie žmogaus protą.Be savo tinklaraščio, Jeremy taip pat skiria savo laiką psichologijos dėstymui garsiame universitete, puoselėdamas trokštančių psichologų ir tyrinėtojų protus. Jo patrauklus mokymo stilius ir autentiškas noras įkvėpti kitus daro jį labai gerbiamu ir geidžiamu šios srities profesoriumi.Jeremy indėlis į psichologijos pasaulį apima ne tik akademinę bendruomenę. Jis yra paskelbęs daugybę mokslinių straipsnių žinomuose žurnaluose, pristatydamas savo išvadas tarptautinėse konferencijose ir prisidėdamas prie disciplinos plėtros. Savo tvirtu atsidavimu siekdamas tobulinti mūsų supratimą apie žmogaus protą, Jeremy Cruzas ir toliau įkvepia ir ugdo skaitytojus, trokštančius psichologus ir kolegas tyrinėtojus jų kelionėje siekiant išsiaiškinti proto sudėtingumą.